Gana

Įdomu, ko čia vis dar apsilanko žmonės?

Neberašysiu aš čia. Jei kam nors įdomu, ką veikiu, žiūrėkit snukiaknygėj – http://www.facebook.com/baubas

O mes į pietus dumsim.

Už kelių valandų išvažiuoju į Prancūzijos Alpes. Skraidysiu.

Vėl bedarbis :)

Nuo šiandienos vėl esu bedarbis. Krizė, bankrutuoja darbovietė :)

Ateinantį savaitgalį – Baltic Prog Fest 2009

Ateinantį savaitgalį šalia Kernavės vyks geros muzikos festivalis. Planuoju važiuoti su mašina penktadienį ~17-18 val., yra dvi laisvos vietos (dėl jų galit tartis šio posto komentaruose).

Oras nusimato neblogas, tik penktadienį gali būti karštoka – pats tas gamtoje ragauti Alaus namų atvežtą alų :) Patarimas planuojantiem važiuoti: pirkit bilietus iš anksto per tiketą (50 Lt), nes festivalio dieną bus 20 Lt brangiau.

BalticProgFest bilietas jau ant stalo

Pagaliau prisiruošiau nusipirkti bilietą į turbūt geriausią (bent muzikine prasme) Lietuvoje vykstantį festivalį – http://balticprogfest.com/

Už poros savaičių važiuoju visą savaitgalį klausytis senos geros ir ne tokios senos, bet vis tiek geros muzikos :)

VGPUL – jėga! #2

Pagaliau prisiruošiau pratęsti pasakojimą.

Taigi, gulėjau palatoje. Naktį pora kartų kartų teko paprašyti nuskausminančių, bet šiaip taip išsimiegojau. Atsibudau, kai 6 valandą ryto išvežė operuoti „kambarioką“, paskui toliau miegojau. Vienas baisiausių su operacijomis susijusių dalykų yra tai, kad prieš jas neduoda valgyt. Ir net kavos ryte negalima išgerti! :(

Jei gerai atsimenu, maždaug tuo laiku atsirado dar 2 nauji kambariokai, tačiau, kai grįžau po operacijos, vieno jau nebebuvo.

Po kelių valandų parvežė laikinąjį kambarioką ir išsivežė mane. Operavo jau pažįstamam antram aukšte, buvo nuobodu. Iš pradžių dar stebėjau prietaisus ir klausiausi, ką šneka chirurgas ir ko., vėliau užmigau. Baisiai įdomu, ar neknarkiau :)

Vėl nežinau, kurią valandą mane pažadino ir pasakė, kad viskas. Teko persėsti į tą keistą kėdę-lovą ir buvau nuvežtas į ponarkozinę palatą, kur yra dar nuobodžiau, negu operacinėj. Laimė, ten ilgai gulėti neteko ir mane grąžino į palatą.

Tą dieną mane ligoninėj aplankė kali draugai, ačiū jiem. Gavau maisto, knygų, MP3 grotuvą ir kitų gerų dalykų – buvo galima gyventi toliau. Visgi man neprisireikė nei MP3 grotuvo, nei knygų – visus tuos dalykus atstojo gera kompanija palatoj – visą dieną prašnekėjom ir prasijuokėm. Tik negaliu pamiršti, kad pietum buvo pakenčiamos troškintos kepenėlės ir baisiai šlykštūs kopūstai.

Kažkaip sunku viską tiksliai prisiminti, kai jau trys su puse savaitės praėjo… Niekaip neatsimenu, ar tą vakarą jau buvom palatoj keturiese, ar tik nuo kito ryto. Turbūt tik nuo ryto. Personalas vis keitėsi, bet tai vis buvo beveik vien jaunos ir draugiškos seselės :) Kai prisimenu 6 aukšto personalą vasario mėnesį, tai net šiurpas krečia… Ryte perrišo ranką – visai įdomiai atrodė.

Visą pirmadienį toliau smagiai stūmėm laiką aptarinėdami viską iš eilės, pasakodami anekdotus ir taip toliau. Pasikeitė vienas kambariokas. Vienam iš mūsų buvo lūžus ranka ir koja (visiem kitiem – tik rankos), tai pats negalėjo nei su ramentais eiti, nei vežimėliu važiuoti. Suorganizavom, kad jį išvežtų su vežimėliu į balkoną parūkyti. Du kartus :)

Vėlai vakare gavau ligoninės išrašą, kas man padaryta, nes operavęs chirurgas anksti ryte turėjo išvažiuoti. Ryte vėl perrišo ranką, gavau naują gipsą (seno forma dėl sumažėjusio tinimo buvo nebetinkama) ir, pavalgęs pusryčius, išsiruošiau namo. Norėjau likti ilgiau, bet sakė, kad tada nebeduos pietų. Gaila…

Niekad nemaniau, kad ligoninėj gali būti smagu. Ačiū draugiškam personalui ir linksmiem „kambariokam“ :)

VGPUL – jėga!

Šiandien ryte grįžau iš ligoninės namo. Šeštadienį vakare ant Taurakalnio susilaužiau ranką ir greitoji nuvežė į VGPUL (Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinė Ligoninė) Lazdynuose. Peršvietė ranką (riešo išnirimas ir stipinkaulio lūžis), atstatė išnarinimą, uždėjo gipsą ir pasiuntė namo. Liepė grįžti pirmadienį. Operacijai.

Su taksi grįžau namo, dar pusvalandžiui prisėdau prie kompo ir nuėjau miegoti. Miegot nesisekė – skaudėjo riešą, tirpo keli pirštai ir žiauriai veržė gipsas su bintu. Įkirpęs bintą bandžiau miegoti toliau, bet vis tiek nesisekė. Išsikviečiau GMP. Atvažiavus gydytoja apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. ~3 val nakties grįžau į VGPUL ir, po šiek tiek popierizmų (kaip sunku pasirašyti kaire ranka…), gavau ligoninės rūbus ir buvau nuvestas į palatą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje (7 aukštas, žalias korpusas :)). Mano mėgstamiausia vieta buvo užimta, tad teko pasirinkti kitą. Visgi man pasisekė – gulėjau vienintelėje palatos lovoje su elektriniu valdymu :)

Vėl suleido nuskausminančių ir šiaip taip užmigau.

Istoriją pratęsiu vėliau – labai užknisa rašyti viena ranka.